2018 m. kovo 28 d., trečiadienis
2018 m. kovo 22 d., ketvirtadienis
Garsiam Rusijos disidentui, poetui, aktoriui, muzikantui V. Vysockiui šiemet būtų suėję 80 metų
Ta proga su gimnazistų grupe lankėmės Kauno apskrities viešosios bibliotekos muzikos skyriuje: skaitėme šio žmogaus biografiją, ieškojome dėsningumų jo gyvenime ir kūryboje, į lietuvių kalbą vertėme jo dainų tekstus, ieškojome jų pavadinimuose paslėptų minčių ir - svarbiausia - klausėmės jo paties atliekamų dainų iš tų pačių vinilinių plokštelių, kurios buvo išleistos jam dar gyvam esant.
2018 m. kovo 15 d., ketvirtadienis
Sukanka 75 metai nuo tos dienos, kai 46 Lietuvos inteligentai tapo Štuthofo kaliniais
Prieš 75 metus, 1943 metų kovo 16 ir 17 dieną Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose vokiečių okupacinė valdžia suėmė ir netrukus išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą 46 Lietuvos šviesuolius: tarp jų buvo 4 generaliniai tarėjai, 5 profesoriai, 4 gimnazijų direktoriai, 3 advokatai, 2 kunigai, mokytojai, žurnalistai, diplomatas ir kiti.
Suimti be kaltinimo, be tardymo ir teismo.
Pakeliui į Štuthofą - daugelis jų įkalinti Kaune, pastato, kuriame gestapas buvo įsikūręs savo būstinę, požemyje. Dabar čia - Tautos namai. Beje, suimtuosius, surinktus Kaune, Štuthofo pusėn vežė per Garliavą.
Šių žmonių įkalinimas buvo nacių kerštas už sužlugdytą mobilizaciją į lietuvišką SS legioną. Per porą įkalinimo mėnesių mirė ar buvo nužudyti 9 lietuviai inteligentai.
Apie šį vieną iš daugelio niūrių mūsų istorijos etapų galite daug sužinoti iš šių bibliotekoje saugomų knygų:
Taip pat turime ir 2 iš trijų išleistų prisiminimų apie kalinimą Štuthofe.
Balio Sruogos laiškus, rašytus iš Štuthofo koncentracijos stovyklos galite rasti čia:
Suimti be kaltinimo, be tardymo ir teismo.
Pakeliui į Štuthofą - daugelis jų įkalinti Kaune, pastato, kuriame gestapas buvo įsikūręs savo būstinę, požemyje. Dabar čia - Tautos namai. Beje, suimtuosius, surinktus Kaune, Štuthofo pusėn vežė per Garliavą.
Šių žmonių įkalinimas buvo nacių kerštas už sužlugdytą mobilizaciją į lietuvišką SS legioną. Per porą įkalinimo mėnesių mirė ar buvo nužudyti 9 lietuviai inteligentai.
Apie šį vieną iš daugelio niūrių mūsų istorijos etapų galite daug sužinoti iš šių bibliotekoje saugomų knygų:
Taip pat turime ir 2 iš trijų išleistų prisiminimų apie kalinimą Štuthofe.
Balio Sruogos laiškus, rašytus iš Štuthofo koncentracijos stovyklos galite rasti čia:
2018 m. kovo 9 d., penktadienis
Švenčiame Kovo 11-ąją
1990 metų kovo 11 dieną 124 tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatai balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą.
16 deputatų atstovavo Kauno miestą, 3 - buvo išrinkti Kauno rajone.
Per beveik 30 metų nuo Valstybės atstatymo dienos, tarp gyvųjų neliko 32-jų 1990 kovo 11-osios Aktą pasirašiusių ir "už"balsavusių deputatų.
Jiems atminti Signatarų klubas leidžia knygas su šių signatarų biografijomis. Keletą jų galite rasti mūsų gimnazijos bibliotekoje:
Šiose knygose galite sužinoti apie kiekvieno signataro gyvenimą nuo pat vaikystės iki gyvenimo pabaigos: kas buvo jų tėvai, kur, kada ir ko jie mokėsi, kuo dirbo iki tapdami signatarais ir po to, kokios buvo jų šeimos ir kokie jų pačių gyvenimo principai.
Pačią bendriausią, patikrintą ir solidžiai pateiktą informaciją apie Kovo 11-osios Akto signatarus galite rasti šioje knygoje, kurią turime gimnazijos bibliotekoje:
Be to, kad buvo apsisprendę ir aktyvūs visuomenės nariai, kai kurie Kovo 11-osios Akto signatarai buvo ar yra kūrėjai.
Gimnazijos bibliotekoje galite rasti šiuos leidinius: Kauno rajone išrinkto signataro Leono Milčiaus poezijos knygą ir Kaune išrinkto
a.a. Algirdo Patacko knygą.
16 deputatų atstovavo Kauno miestą, 3 - buvo išrinkti Kauno rajone.
Per beveik 30 metų nuo Valstybės atstatymo dienos, tarp gyvųjų neliko 32-jų 1990 kovo 11-osios Aktą pasirašiusių ir "už"balsavusių deputatų.
Jiems atminti Signatarų klubas leidžia knygas su šių signatarų biografijomis. Keletą jų galite rasti mūsų gimnazijos bibliotekoje:
Šiose knygose galite sužinoti apie kiekvieno signataro gyvenimą nuo pat vaikystės iki gyvenimo pabaigos: kas buvo jų tėvai, kur, kada ir ko jie mokėsi, kuo dirbo iki tapdami signatarais ir po to, kokios buvo jų šeimos ir kokie jų pačių gyvenimo principai.
Pačią bendriausią, patikrintą ir solidžiai pateiktą informaciją apie Kovo 11-osios Akto signatarus galite rasti šioje knygoje, kurią turime gimnazijos bibliotekoje:
Be to, kad buvo apsisprendę ir aktyvūs visuomenės nariai, kai kurie Kovo 11-osios Akto signatarai buvo ar yra kūrėjai.
Gimnazijos bibliotekoje galite rasti šiuos leidinius: Kauno rajone išrinkto signataro Leono Milčiaus poezijos knygą ir Kaune išrinkto
a.a. Algirdo Patacko knygą.
2018 m. kovo 6 d., antradienis
Iš A. Ramanausko-Vanago atsiminimų. Dedikacija
Šią dalį trumpai užrašytų savo prisiminimų iš laisvės kovos laikotarpio skiriu savo mažytei dukrelei Auksutei, kuri šiandien alksta, vargsta, okupanto stropiai ieškoma ir žiaurios budelio rankos atplėšta nuo tėvelio ir mamytės širdžių.
Trokštu matyti arba, jeigu jau būtų lemta savo gyvybę paaukoti dėl Lietuvos laisvės, žinoti ir tikėtis, kad ateityje, kai Lietuva gyvens nepriklausomą gyvenimą, ji neliks visų apleista ir užmiršta, neturės visą gyvenimą vilkti sunkią ir tamsią nuskriaustos našlaitės dalią, bet bus suteikta globa, galimybė mokytis ir auklėtis, o užaugus dirbti demokratinėje Lietuvoje kūrybinį darbą ir naudotis to darbo vaisiais.
1952 02 16 A. Ramanauskas - Vanagas
"Daugel krito sūnų.....Partizanų gretose"
Minime partizanų vado A. Ramanausko - Vanago 100-ąsias gimimo metines
Kovo 6 dieną Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signatarui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadui, pulkininkui, pogrindžio žurnalistui, mokytojui
Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918 03 06–1957 11 29) būtų sukakę 100 metų.
Čekistai medžiojo jį 10 metų. Jis tapo paskutiniu Lietuvos partizanų vadu, per išdavystę pakliuvusiu okupantams. Jo žiauraus nukankinimo nebūtų galima paaiškinti "operatyvine būtinybe" - 1956 metais organizuotų partizanų Lietuvoje nebebuvo.
Nebuvo kam nubausti ir jo kankintojų - nei J. Sinycinas, nei L. Martavičius, nei N. Dušanskis už itin žiaurų šio žmogaus nukankinimą nepatyrė net nepatogumų, o N. Dušanskiui saugų prieglobstį iki jo natūralios mirties suteikė Izraelis.
Besislapstydamas nuo okupantų, A. Ramanauskas-Vanagas parašė trijų dalių atsiminimus „Partizanų gretose“. Juose Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos srities, iš dalies – visos Lietuvos Laisvės Kovų sąjūdžio istorija.
Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918 03 06–1957 11 29) būtų sukakę 100 metų.
Čekistai medžiojo jį 10 metų. Jis tapo paskutiniu Lietuvos partizanų vadu, per išdavystę pakliuvusiu okupantams. Jo žiauraus nukankinimo nebūtų galima paaiškinti "operatyvine būtinybe" - 1956 metais organizuotų partizanų Lietuvoje nebebuvo.
Nebuvo kam nubausti ir jo kankintojų - nei J. Sinycinas, nei L. Martavičius, nei N. Dušanskis už itin žiaurų šio žmogaus nukankinimą nepatyrė net nepatogumų, o N. Dušanskiui saugų prieglobstį iki jo natūralios mirties suteikė Izraelis.
Besislapstydamas nuo okupantų, A. Ramanauskas-Vanagas parašė trijų dalių atsiminimus „Partizanų gretose“. Juose Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos srities, iš dalies – visos Lietuvos Laisvės Kovų sąjūdžio istorija.
Paties A. Ramanausko - Vanago teigimu, 9 iš dešimties partizanų užrašų, įrašų ir kitokios tekstinės medžiagos pakliuvo priešams į rankas. Taip atsitiko ir su antrąja bei trečiąja jo paties atsiminimų dalimi. Tačiau kiekvieną dalį A. Ramanauskas -Vanagas rašė ne vienu egzemplioriumi ir išslapstė pas skirtingus gerus žmones, kurie, rizikuodami savo ir savo šeimos likimu, išsaugojo juos iki Lietuvos atgimimo.
Daugybę įdomių, skaudžių, pamokančių istorijų iš Lietuvos partizanų kovų ir paskutinio partizanų vado - Adolfo Ramanausko - Vanago gyvenimo sužinosite skaitydami šias gimnazijos bibliotekoje saugomas knygas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)