Vydūno metams baigiantis

Ta proga su II klasės gimnazistais susirinkome gimnazijos bibliotekoje, kad apibendrintume tai, ką turime žinoti apie šį mokytoją, mokytojo sūnų, švietėją, daugiau nei 60-ties knygų autorių, lietuvių dvasios kėlėją Vilhelmą Storostą.
Taip pat mokėmės apie šį žmogų pasakoti rusų kalba.

Štai paruošta medžiaga laukia gimnazistų:

Gilinamės į Vydūno biografijos faktus:

Rusų kalbos mokytoja J. Burinskienė padeda gimnazistams versti gražiausius Vydūno žodžius apie Tėvynę:

O štai knygos, kurias vartėme pamokos - minėjimo metu ir kurias visi gali skaityti mūsų gimnazijos bibliotekoje:

Lankėmės teatre

Artėjant šventėms su mūsų gimnazijos mokinių grupe lankėmės Tautos namuose - žiūrėjome spektaklį "Pelenė". Labai tikimės, kad šią pasaką mūsų gimnazistai yra skaitę - jei ne - jiems apsilankyti bibliotekoje būtina, kol dar neužklupo vėlyvos jaunystės šėlas.
Štai keletas atsiliepimų: 
Labai patiko, pasijaučiau lyg pati būčiau dalyvavusi.
Labai spalvingas teatras.
Patiko stebėti, nes buvo įdomu ir neįprasta klausyti kitos kalbos.
Stebėdama  spektaklį supratau, koks ypatingas dalykas yra kalbos. Jos yra mūsų bendravimo šaltinis ir kad kitą gali suprasti ne tik iš kalbos, bet ir judesių. 

Na......tai buvo eksperimentas, ir, kaip matyt, vykęs: ir Pelenė, ir jos pamotė, ir visi kiti veikėjai kalbėjo rusų kalba.
Pakeliui į spektaklį sustojome ties Soboru:

Tautos namuose:

Laukiam pasirodymo: 

Štai tokia pasakos pabaigos mizanscena: 

Buvo smagu pabūti kartu. Šventės po truputį  artėja :)

Įdomios rašytojos mintys apie knygas

Laura Sintija Černiauskaitė kalba apie knygas

Pažintis su rusų literatūros klasikais gimnazijos bibliotekoje

Pokalbį pradedame pasilabinę, nuomonę susidarome pasidomėję........o nuo ko pradėti, norint sužinoti apie rusų literatūros klasikus?

Su rusų kalbos mokytoja Jūrate Burinskiene nusprendėme, kad pradžiai gimnazistams verta išgirsti jų vardus, pavartyti tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis išleistus jų kūrinius, kuriuos turime gimnazijos bibliotekoje, paskaičiuoti šių autorių išleistų kūrinių tiražus, iš kurių galima spręsti, kieno knygos labiausiai skaitomos.

Gimnazistai mokėsi rašyti bibliografinį knygos aprašą kirilica, analizavo išleistų knygų tiražus, sprendė kryžiažodžius:

Kadangi turime Jorio Martynovo pieštų rusų literatūros klasikų portretų rinkinį, jį naudodami mokėmės atpažinti šiuos rašytojus.

Prasidėjo Knygų kalėdos

     Labai kviečiu visus įsijungti į šį dalijimosi įvykį ir padovanoti knygų mūsų visų gimnazijos bibliotekai. Knygų, reikalingų mūsų bibliotekai, sąrašą pridedu čia, tačiau jūs galite išrinkti ir tokią, kurią patys norėtume perskaityti. Arba kad perskaitytų jūsų vaikas, draugas, o gal tėtis su mama:

J. GAARDER  Sofijos pasaulis

M. K. ČIURLIONIS.  Laiškai Sofijai

L. A. SENEKA. Laiškai Lucilijui

J. GRUŠAS. Herkus Mantas

M. BULGAKOVAS. Šuns širdis

G.G. MARKESAS. Šimtas metų vienatvės

F. DOSTOJEVSKIS. Broliai Karamazovai

I. ŠEINIUS. Kuprelis

F. KAFKA. Procesas. Pilis

A. ACHMATOVA. Poezija.

H. HESĖ. Stepių vilkas.

J. KUNČINAS Tūla

I. MERAS. Lygiosios trunka akimirką

K. SAJA. Mamutų medžioklė.

V. JUKNAITĖ. Išsiduosi balsu. Stiklo šalis.

R. GAVELIS. Jaunojo žmogaus memuarai

R. GRANAUSKAS. Jaučio aukojimas. Iš šventųjų gyvenimo.Trečias gyvenimas

Gulbė karaliaus pati. Lietuvių kalbos pasakos

E. DACIŪTĖ, A. KIUDULAITĖ. Laimė yra lapė

S. ŠALTENIS. Riešutų duona

A. ANUŠAUSKAS. Aš esu Vanagas

DOUGLAS KENNEDY. Besivejant laimę

L. GOUNELLE. Dievas visada keliauja incognito

G. KULIKAUSKAS. Lietuvio kodas. Įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų

D. ORVELAS. Gyvulių ūkis

D. ORVELAS. 1984-ieji

J. AUSTEN. Puikybė ir prietarai

Č. DIKENSAS. Didieji lūkesčiai

A. ROY. Mažmožių dievas

V. GOLDING. Musių valdovas

J. VILĖ. Sibiro haiku

Dėkui

Kauno bei pakaunės asmenybės ir įdomybės

Šį trečiadienį Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta kilnojama paroda "Iš praeities į ateitį....". 
Joje - 10 ypatingų Kauno krašto žmonių - K. Aglinsko, R. Šliūpo, J. Gabrio-Paršaičio ir kt. biografijos, veikla, prisiminimai, nuotraukos - puiki medžiaga istorijos, lietuvių kalbos, geografijos pamokoms ir minėjimams.

Mokytojų streiką apmąstant

                     Istorija apie keturis žmones

Gyveno keturi žmonės, kurių vardai buvo Kiekvienas, Kažkas, Betkas ir Niekas. Buvo labai svarbus dalykas, kurį atlikti buvo paprašytas Kiekvienas. Kiekvienas buvo įsitikinęs, kad Kažkas padarys. Betkas tai galėjo padaryti, bet Niekas nedarė. Kažkas supyko, nes tai buvo Kiekvieno darbas. Kiekvienas galvojo, kad Betkas tai gali, bet Niekas nesuvokė, kad Kiekvienas to nepadarys. Baigėsi tuo, kad Kiekvienas kaltino Kažką, tuo metu kai Niekas nepadarė to, ką Kiekvienas galėjo padaryti.

Autorius nežinomas. Galbūt klajoja po interneto lankas

Rusų literatūros klasikai ir rožė

Lydimi auklėtojos, į gimnazijos biblioteką susirinko IIE klasės mokiniai.
Čia vyko autorinės jų klasės draugo Jorio Martynovo parodos „Rusų literatūros klasikų portretai“ atidarymas.

Kuklus ir mažakalbis Joris kalbėjo nedaug. Ir tik miela jo šypsena „išdavė“, kad piešti šių žymių žmonių portretus jam buvo smagu. Visi darbai atlikti kruopščiai ir tvarkingai. Paklaustas, kiek laiko užtruko piešdamas vieną ar kitą portretą, Joris nedvejodamas atsakė: „Nežinau. Kai piešiu, tai laiko neskaičiuoju...“

Labiausiai klasės draugus sužavėjo Sergejaus Jesenino portretas. Jį Joris nupiešė parodos atidarymo išvakarėse:                                                   

Mokiniai apžiūrėjo klasikų portretus ir vartė  visame pasaulyje gerai žinomų jų kūrinių leidimus: L.Tolstojaus „Karą ir taiką“, A.Čechovo dramas, N.Gogolio ir I.Turgenevo apsakymus, F.Dostojevskio romanus, A.Puškino, S.Jesenino ir M. Lermontovo lyrikos tomus. 

Gimnazistai domėjosi šių asmenybių gyvenimu bei kūryba, todėl su gimnazijos bibliotekininke vos spėjome atsakinėti į jų klausimus:

Pats Joris geriausiai nusimano apie A.Puškino kūrybą, mat neseniai pamokoje deklamavo ištrauką iš poemos „Ruslanas ir Liudmila“. Apie kitus klasikus jis skaitys ateityje, nes dabar daug laiko atėmė pasiruošimas parodai bei kalvystės darbai - susidomėję apžiūrėjome Jorio pagamintą šaukštą, peilį, šakutę, raktų pakabukus bei nuostabią 

geležinę rožę...

Ir tai dar ne viskas - 
Joris rašo eiles ir puikiai jas deklamuoja. 

Štai toks tas mūsų Joris.

Jorio rusų kalbos mokytoja Jūratė Burinskienė

Proga pasitikrinti, kokių įdomių knygų dar neskaitei

Rimtas 40-ties knygų, kurias verta perskaityti, sąrašas

Autorius: Galimybių Arsenalas

Dar viena žinutė Lietuvos kariuomenės šimtmečio proga

Visai neseniai gimnazijos biblioteka gavo dovanų dvi labai gražiai Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus išleistas knygas - dviejuose knygos tomuose galite rasti išsamią informaciją apie Lietuvos krašto apsaugos ministrus, kariuomenės vadus, pradedant LDK didžiuoju etmonu Petru Mangirdu (tarnybą ėjo 1494 -1497) iki šių dienų.
Minint Lietuvos kariuomenės dieną, gera proga pasidomėti tais, kurie saugojo ir saugoja mūsų Tėvynę:

Minime Lietuvos kariuomenės šimtmetį

Su gimnazistų grupe Lapkričio 23-ąją – šį kartą – Lietuvos kariuomenės  šimto metų jubiliejų - minėjome lankydami kai kurias 1919-1920 metų savanorių atminimo vietas Garliavoje: 

paminklą - suolelį su pakaunės savanorių vardais (Garliavoje yra du tokie suoleliai iš 11-kos, pastatytų aplink Kauną) ir Jonučių kapines, kuriose palaidoti daugiau nei 30 Vyties Kryžiaus kavalierių. 

Su gimnazistais kalbėjomės apie savanorystės idėją, žmogaus gyvenimo tikslus, pasiaukojimą, didvyrių atminimo įamžinimo sėkmes ir nesėkmes, degėme atminimo žvakeles.

Pakeliui dar aplankėme ir numanomą garsiojo Garliavos vaistininko, knygnešio, Jono Basanavičiaus draugo ir bendraminčio Kazimiero Aglinsko kapo vietą – šio žmogaus gyvenime taip pat buvo daug pasiaukojimo ir meilės Tėvynei.

                                         

Tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie Garliavos krašto savanorius ir pačios Garliavos istoriją - visada kviečiu pasiskaityti šią ypatingą knygą:

Dviguba pareiga

Janis Rainis (1865-1929)

   Taip latvių poetas Janis Rainis pavadino šį ketureilį

              To vieno neužtenka,

              Dvejaip mokėti tenka:

              Gyvent - kitiems kad būtų gera,

              Ir mirt kaip žmogui dera.

              1907


                      

Lapkričio 18 dieną Latvija švenčia savo valstybės šimtmetį

Tai šita tauta tais pačiais metais, kaip ir mes, atkūrė savo valstybę, tai šitie žmonės kalba vienintele mūsų kalbai visu kuo gimininga kalba, tai jų auksakaliai kadaise nukaldino mūsų karaliaus Mindaugo karūną...... 

O ryškiausiai matomas latvių ženklas šių dienų Kaune – latvio Karolio Reisono (latviškai - Karlis Reisons) suprojektuota Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.

Gimnazijos bibliotekoje turime ką paskaityti apie mūsų artimą giminę - Latviją: 

apie jos ir mūsų valstybės tolimą bei šių dienų istoriją:

                                                     

Apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius XX a. pradžioje:

                                                  

 

Turime ir keletą latvių grožinės literatūros pavyzdžių iš skirtingų politinių epochų: 

Kaip ir lietuviai, taip ir latviai sovietų valdžios buvo tremiami į Sibirą. Apie šią latvių tautos tragediją galite paskaityti šioje knygoje apie tremtį:

                

Su šimtmečiu, miela Latvija!

                 Kartu su istorijos mokytoja J.Sipavičiene ir antros klasės gimnazistais lankėmės istorinėje Kauno prezidentūroje - pamoka apie Pirmąją Lietuvos Respubliką buvo tokia įdomi, kad visiškai nė vienas neturėjo kada nuobodžiauti:              

  

Gimnazistai ieško atsakymų į užduočių klausimus II

 Gimnazistai ieško atsakymų į užduočių klausimus I

                    

Gimnazistai ieško atsakymų į užduočių klausimus III                                                                       

O štai šią knygą gimnazijos biblioteka gavo dovanų