Svečiuose - partizano sūnus

Šventų Kalėdų išvakarėse gimnazijoje lankėsi ir bibliotekoje su gimnazistais susitiko visuomenininkas, žurnalistas, partizano sūnus Aurelijus Noruševičius.

Svečias pasakojo mokiniams apie ypatingą savo šeimos istoriją - savo tėvo - būrio vado Stasio -  auką Tėvynei, persekiojamą, į Sibirą ištremtą motiną, pas svetimus žmones augusius brolius ir seseris.
"Aš turėjau keturias mamas," - sakė A. Noruševičius, - "Ir dar visai mažas tapau "bandituku"- bandito sūnumi". Visi Naruševičiai buvo prisiekę kovotojai prieš okupantų valdžią. Didžioji dalis šios šeimos vyrų ir žuvo toje kovoje.

Gimnazijos bibliotekai A.Naruševičius padovanojo savo išleistą knygelę, kurioje greta savo giminės kovos ir kančių istorijos aprašė ir daugelio kitų Lietuvos partizanų istorijas, žūties aplinkybes, surinko jų portretus ir liudininkų pasakojimus. 

Domimės ir savo krašto istorija

       Mokantis savo Tėvynės istoriją, nagrinėjant savo valstybės raidą, įžymių valstybės veikėjų gyvenimą ir veiklą, būtina susipažinti ir su krašto, kuriame gyveni, istorija bei įžymybėmis.

Vienas žymiausių žmonių Garliavos apylinkėse – provizorius, knygnešys, „Aušros“ bendradarbis, Jono Basanavičiaus draugas Kazys Aglinskas (1851-1924).

Apie šių dviejų žmonių ir dar daugelio kitų mažiau žinomų lietuvybei ir Lietuvos valstybingumui nusipelniusių veikėjų likimus ir darbus kalbėjomės su mūsų gimnazijos antrokais Kauno rajono viešojoje bibliotekoje.

Čia vartėme knygas apie J. Basanavičių bei jo paties parašytus leidinius, ieškojome biografinių duomenų apie K. Anglicką, K. Sakalauską-Vanagėlį, J. Andziulaitį, Joną ir Petrą Vileišius, M. Davainį-Silvestravičių, A.Baltrušaitį, J. Gabrį-Paršaitį ir dar daugelį kitų iškilių XX a. pradžios Lietuvos ir Garliavos krašto šviesuolių.

                                                                                                                 

                                                                                                                  E. Raudaitienė, J. Sipavičienė

Apie seminarą Vilniuje, P. Vileišio rūmuose

Baigiantis jubiliejiniams I.Simonaitytės metams, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko seminaras lietuvių kalbos mokytojams ir bibliotekininkams. Jo metu šio instituto darbuotojai bei Vilniaus universiteto profesoriai kalbėjo apie Mažosios Lietuvos asmenybes mokykloje, vardijo būdus, kaip parodyti šiuolaikinių  mokinių kartai jų svarbą; priminė liuteroniškosios Mažosios Lietuvos kultūros ir literatūros bruožus.

P. Vileišio rūmai, kurių salėje vyko seminaras

I. Simonaitytė nebuvo atsitiktinis fenomenas lietuvių literatūroje. Konteksto svarbą, pristatant mokiniams lietuvių autorius, pabrėžė visi prelegentai.

Vienas iš seminaro prelegentų - doc.dr. Darius Kuolys

Įdomūs man pasirodė faktai apie I. Simonaitytės romaną "Aukštujų Šimonių likimas". Yra dvi šio romano pabaigos: viena - pačios autorės, turinti viltingą pabaigą su tolimesniu Rožytės gyvenimu ir visiems žinoma - redaktoriaus Liudo Giros pasiūlyta versija, kurioje Šimonių linija baigiasi.

Už "Aukštujų Šimonių likimą" I. Simonaitytė gavo pirmąją valstybinę literatūros premiją. Tai buvo 1935 metais. Beje, rankraštį redaguoti gavęs Liudas Gira iš pradžių nepatikėjo, kad tai originalus niekam nežinomos Ėvės kūrinys; vertė ją prisipažinti, kur tekstą ėmusi, kad išverstų.

Pro šį LLTI salės langą matyti namas, kuriame gyveno I. Simonaitytė

LLTI biblioteka P. Vileišio rūmuose

Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimą" galite paskaityti ir mūsų gimnazijos bibliotekoje.

O apie pačią rašytoją galite daug ką sužinoti jos bičiulės Onos Pajedaitės knygoje "Ji buvo Simonaitytė"

Įdomios ir naudingos knygos tėvams ir mokytojams