2017 m. lapkričio 28 d., antradienis
Lapkričio 29-oji - minint Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko - Vanago žūties metines
1957 metų lapkričio 29 dieną LTSR "Aukščiausiojo teismo" sprendimu Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė. Kur palaidotas - nežinoma. Spėjama, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse, taigi kape be vardo ir garbės.
Visaip slėptą, sudėtingomis sąlygomis rašytą ir išsaugotą nukankinto mūsų didvyrio dienoraštį, dabar jau gražiai, dukros pastangomis išleistą, galite rasti mūsų gimnazijos bibliotekoje.
Štai paties A. Ramanausko-Vanago ranka rašytas paaiškinimas apie kai kuriuos šio dienoraščio rašymo ir išsaugojimo reikalus:
O štai gal ir ne tobulas, bet gražus pasisakymas apie A. Ramanauską-Vanagą. Užaugo jau ne viena karta lietuvių, mažai ką težinančių apie šio žmogaus kovą už Lietuvą, jo gyvenimą ir jo paties bei jo šeimos likimą. Taisykimės, kol dar yra laiko. Kol piktos ir garsiai rėkiančios moteriškės neapspjaudė tiesos taip, kad niekas gyvas josios nebepažintų.
Apie A. Ramanausko-Vanago kovą ir gyvenimą
2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis
Lapkričio 23-oji - Lietuvos kariuomenės diena
Lietuvos kariuomenės likimas neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės likimo - abi kildavo ir žūdavo beveik vienu metu. Dar ne taip seniai buvo Lietuvos istorijoje ir nematomas, bet galingas frontas, deja, neišgelbėjęs valstybės nuo okupantų.
Gimnazijos bibliotekoje galite pasiskaityti apie įvairius Lietuvos kariuomenės plėtotės etapus - nuo XVI amžiaus iki šiandienos. Visos jos labai įdomios - jose rasite daugybę neįtikėtinų faktų apie Lietuvos kariuomenę - jos istoriją, nuosmukius ir pakilimus, išdavystes ir pasiaukojimo stebuklus - kurių tiesiog fiziškai neįmanoma sudėti į vadovėlius.
2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis
Lapkričio 20 - pirmosios moters, gavusios Nobelio literatūros premiją, gimtadienis
Ta pirmoji moteris - tai švedų rašytoja Selma Lagerliof. Ji gimė 1858-ųjų lapkričio 20 dieną Morbakos sodyboje pietų Švedijoje. Nobelio literatūros premiją gavo 1909-aisiais.
Jos gyvenimas neretai lyginamas su lietuvių klasikės Ievos Simonaitytės gyvenimu. Abi jos dėl ligos rėmėsi į lazdą, abi buvo bešeimės, abi tvirtai atsilaikė prieš gyvenimo negandas.
Gimnazijos bibliotekoje turime keletą S. Lagerliof knygų. Žinoma, tiek jų neužtektų, norint susipažinti su geriausiais šios rašytojos kūriniais, tačiau pirmai pažinčiai tikrai gana.
Jos gyvenimas neretai lyginamas su lietuvių klasikės Ievos Simonaitytės gyvenimu. Abi jos dėl ligos rėmėsi į lazdą, abi buvo bešeimės, abi tvirtai atsilaikė prieš gyvenimo negandas.
Gimnazijos bibliotekoje turime keletą S. Lagerliof knygų. Žinoma, tiek jų neužtektų, norint susipažinti su geriausiais šios rašytojos kūriniais, tačiau pirmai pažinčiai tikrai gana.
2017 m. lapkričio 17 d., penktadienis
Paminėti 1940 metų lapkričio 17 dieną
1940 metų lapkričio 17 dieną Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas, turėjęs pogrindinius centrus ir antisovietines organizacijas okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslai buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės kilus Vokietijos ir SSRS karui.
Štai taip atrodo po bombardavimo vis dėlto išlikęs steigimo dokumentas (rado V. Valiušaitis, saugomas K. Škirpos archyve JAV):
Apie diplomatinę kovą už Lietuvos išlaisvinimą, apie daugybę užsienio lietuvių organizacijų ir žmonių, ją vykdžiusių, galite pasiskaityti šiose gimnazijos bibliotekoje saugomose knygose.
2017 m. lapkričio 16 d., ketvirtadienis
Minint 1946 metų lapkričio 18 dieną
Tą dieną Vilniuje, LSSR MGB vidaus kalėjime buvo nužudyti vyskupas Vincentas Borisevičius ir klebonas Pranas Gustaitis. Atlikus teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad vyskupas nušautas, o klebonas užmuštas kažkokiu daiktu ar įrankiu daužant galvą.
Šių dviejų žmonių palaikai buvo vieni iš nedaugelio, kuriuos pavyko identifikuoti 1994-1997 metais vykusių kasinėjimų Tuskulėnų dvaro teritorijoje metu.
Už ką okupacinė valdžia nužudė šiuodu dvasininkus, o jų kūnus kartu su kriminalinių nusikaltėlių kūnais sumetė į duobes Tuskulėnų dvaro teritorijoje?
Oficialiai "tikrosios kaltės" buvo nutylimos. Iš tiesų vyskupas atsisakė bendradarbiauti su okupacine valdžia, įdavinėti ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvius, prisipažino perdavęs partizanams 20 kg lašinių, ir kad Viešvienų klebono P. Gustaičio paprašė priimti ir įdarbinti ilgametį savo bičiulį, buvusį Plungės burminstrą E. Misevičių, ir kad namuose laikė dvi antisovietinio turinio knygas" Liudo Dovydėno "Kelionės po Sovietų Sąjungą įspūdžiai ir Jono Petruičio "Kaip jie mus sušaudė".
Kitus kaltinimus vyskupas atmetė ir paskutiniojo žodžio atsisakė.
Apie šių dvasininkų ir daugybės kitų Lietuvą mylėjusių ir jai tarnavusių žmonių žiaurų likimą galite paskaityti šioje knygoje, kurią turime gimnazijos bibliotekoje.
Šių dviejų žmonių palaikai buvo vieni iš nedaugelio, kuriuos pavyko identifikuoti 1994-1997 metais vykusių kasinėjimų Tuskulėnų dvaro teritorijoje metu.
Už ką okupacinė valdžia nužudė šiuodu dvasininkus, o jų kūnus kartu su kriminalinių nusikaltėlių kūnais sumetė į duobes Tuskulėnų dvaro teritorijoje?
Oficialiai "tikrosios kaltės" buvo nutylimos. Iš tiesų vyskupas atsisakė bendradarbiauti su okupacine valdžia, įdavinėti ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvius, prisipažino perdavęs partizanams 20 kg lašinių, ir kad Viešvienų klebono P. Gustaičio paprašė priimti ir įdarbinti ilgametį savo bičiulį, buvusį Plungės burminstrą E. Misevičių, ir kad namuose laikė dvi antisovietinio turinio knygas" Liudo Dovydėno "Kelionės po Sovietų Sąjungą įspūdžiai ir Jono Petruičio "Kaip jie mus sušaudė".
Kitus kaltinimus vyskupas atmetė ir paskutiniojo žodžio atsisakė.
Apie šių dvasininkų ir daugybės kitų Lietuvą mylėjusių ir jai tarnavusių žmonių žiaurų likimą galite paskaityti šioje knygoje, kurią turime gimnazijos bibliotekoje.
2017 m. lapkričio 15 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)