2017 m. spalio 11 d., trečiadienis

Pamišėlio užrašai ir mėnulis


                                                             

              Baigiantis pirmajam naujųjų mokslo metų mėnesiui, kartu su mokinių grupe išsiruošėme pažiūrėti spektaklio. Ir ne šiaip sau kokio – o rusų literatūros klasiko N. Gogolio „Pamišėlio užrašus“. 



Nors pavadinimas gerokai primena geriausias KK2 tradicijas, turinys - nė iš tolo nepanašus. 



              Mažai kas žino, kad mokydamasis licėjuje N. Gogolis garsėjo kaip „užsidaręs, paslaptingas nykštukas“ ir nepakartojamas komiškų vaidmenų atlikėjas mokinių spektakliuose. 


             Mūsų mokiniams buvo naujiena, kad „Pamišėlio užrašai“ – mono spektaklis. „Kaip gali vienas žmogus tiek teksto išmokti?“ – stebėjosi kai kurie.

„Šis spektaklis man leido susimąstyti, kiek nedaug reikia, kad žmogus išprotėtų,“- sakė Paulina. „Stebėjau žiūrovų veidus, jų išraiškas, kaip jie išgyvena emocijas“, - garsiai pagalvojo Inga. Spektaklis vyko labai mažytėje salėje, šviesos nebuvo gesinamos – todėl toks stebėjimas – lyg papildoma spektaklio dalis. „Kas būtų, jei tokia nelaimė ištiktų mane? Mano artimą? Kaip reikėtų su juo elgtis ir bendrauti?“ – tęsia Inga.

„Šitas spektaklis mane sukrėtė“, - pripažįsta Sandra.....

.......Kai išėjome iš salės, mėnulis jau buvo patekėjęs. Eidamos vakarinio Kauno gatvėmis, dalinomės įspūdžiais. Vis dėlto prasmingai praleistas vakaras vertas to, kad mažiau laiko tąkart liko buičiai ir planų, kaip versime kalnus, kūrimui: pabuvome su savimi, pamąstėme apie gyvenimą, kai kas iš mūsų sužinojo apie jį visiškai naujų dalykų.

                                                          
Spektaklio dekoracija


                                                                J. Burinskienė,  E. Raudaitienė
                           



2017 m. spalio 10 d., antradienis

Kauno rajono švietimo centras kviečia dalyvauti konkurse



Šis spalis - mokyklų bibliotekų mėnuo. Ta proga Kauno rajono švietimo centras kviečia visus moksleivius dalyvauti logotipo kūrimo konkurse.

Štai ką reikia žinoti apie šį konkursą:

Jo tema – „Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo";

Dalyviai – 9-12 klasių mokiniai;

Reikalavimai logotipui:

Grafinis ženklas (logotipas), turi būti originalus asmens arba kolektyvo sukurtas kūrinys;

Logotipe turi būti tekstas Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo. Pagal išpildymo techniką ženklas gali būti sudarytas iš geometrinių figūrų, amforinis, tekstinis;

Grafinis ženklas turi būti perteiktas grafiniu vaizdu - eskizu.

Logotipo eskizas, gali būti pateiktas popieriniu formatu arba šiais elektroniniais formatais: .tiff, .jpg, .pdf, .png, .bmp, eps.;

Vieno konkurso dalyvio pristatomų idėjų skaičius neribojamas.

Konkurso rezultatų vertinimas ir nugalėtojo skelbimas lapkričio 15 d. 


Geriausi logotipų autoriai  bus apdovanoti padėkos raštais bei atminimo dovanėlėmis.

Visi norintys maloniai kviečiami dalyvauti.









2017 m. spalio 9 d., pirmadienis

Spalio 9 diena

1920 metų spalio 9 dieną Lenkija užgrobė Vilnių.

 Likusi be sostinės Vilniaus beveik 20 metų Lietuva gyveno tokia nuotaika, kokią matome šioje nuotraukoje. Kai buvau maža mergaitė, man toji frazė - "Mes be Vilniaus nenurimsim" atrodė lyg legenda.  Bei tai nebuvo legenda, o realybė.


               Molėtų rajonas, Joniškio bažnytkaimis, 1943 metai.


Nuotrauka iš knygos, saugomos gimnazijos bibliotekoje: "Armija Krajova Lietuvoje". - Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1995.

2017 m. spalio 6 d., penktadienis

Konstruktyvi nuomonė apie knygų skaitymą

Jauno žmogaus pasisakymas







Šis spalis - Mokyklų bibliotekų mėnuo

Ta proga - patarimas tiems,  kurie abejoja, ar verta skaityti.

Žinomas žurnalistas, rašytojas, ir tiesiog šmaikštus žmogus - A. Čekuolis -  sako: skaityti reikia. 
A. Čekuolio nuomone, niekas neišmokys rašyti straipsnių, vesti laidų – tą padaryti padės tik skaitymas. 
Be to, anot A. Čekuolio, negalima skaityti tik GERŲ knygų – būtina skaityti tik LABAI GERAS knygas.
Kai dėl žurnalistų, tai jiems būtina skaityti dar ir užsienio spaudą – anglų, amerikiečių, lenkų. A. Čekuolio patirtis rodo, kad išmokti išreikšti mintis padeda klasikai, pavyzdžiui, Ernestas Hemingvėjus, Levas Tolstojus, Čarlzas Dikensas.

Šaltinis:www.Delfi.lt

2017 m. spalio 5 d., ketvirtadienis

Su Mokytojo diena!

Lietuvos Tarybos nario, Nepriklausomybės Akto signataro, LR užsienio reikalų ministro, pasiuntinio Italijoje ir Prancūzijoje, "Lietuvos aido" redaktoriaus, diplomato 

                          PETRO KLIMO  mokykla ir mokytojai

.........mokiausi čia aš neskubėdamas, kiekvieną raidę iš pagrindų išaižydamas ir be pančio, kuriuo mokytojai spartindavo kitų mokinių mokslinę pažangą. <.....>
Į Kalvarijos mokyklą man teko eiti jau ne plentu, bet per laukus ir pievas bažnyčion einančių takais. Jie buvo ir pažliugę, ir purvini, ir užpustyti.Tėvas man duodavo lazdą nuo šunų atsiginti, bet įspėjo, kad, dideliam brisiui puolant, lazda nemataškuočiau, o mesčiau ją į šalį ir atsisėsčiau.<...>
Rusiškas mokslas man sekėsi, matyt, pusėtinai, nes mokslo metų pabaigoje gaudavau dovanų - iliustruotų rusiškų pasakų. Tikybos mokė lietuviškai vietinis kunigas. Mokymo disciplina čia buvo ta pati kaip ir Liudvinave. Tik miestietiški pedagogai vietoj kaimiško pančio vartojo liniją, kuria plakė per delnus, tampė už ausų, o didesnius neklaužadas ir tinginius nusmauktomis kelnėmis raštinėje.


"Iš mano atsiminimų". Petras Klimas (1891-1969)








2017 m. spalio 1 d., sekmadienis

Spalio trėmimai "Osenj"

1951 metų spalio 2-3 d. iš Lietuvos buvo ištremta 16 000 žmonių. Šis trėmimas buvo ypatingas - dokumentuose įrašyta iškeldinti "visiems laikams". Iš tų 16 000 tremtinių - 5000 vaikų. 
Tąkart netrėmė žmonių iš kitų Pabaltijo valstybių, o tik iš Lietuvos.

Tai galėjo būti ir kerštas vis dar tebevykstančiam antisovietiniam partizaniniam judėjimui, o kartu ir tautos gąsdinimas, pajutus, kad partizanų pasipriešinimui suduotas smūgis – juk vos prieš mėnesių buvo nužudytas vienas garsiausių to pasipriešinimo vadų - Juozas Lukša, su keliais kitais desantininkais lėktuvu parskraidintas iš užsienio. 

Jau kitą dieną po J. Lukšos ir jo bendražygių nužudymo, SSRS Ministrų Taryba nutarė organizuoti trėmimą - 1951-09-05 priėmė nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“.

Tą rudenį tremties vietų nepasiekė 39 vaikai - jie mirė pakeliui, ten pat ir laidoti. Traukiniui sustojus. Nors ne visada. Ir tenai dabar jau niekas nebesurengs jokių eitynių prie jų kapų, nenuneš žvakelių ir nepasikvies žurnalistų su  kameromis, nes tų vaikų kauleliai  išbarstyti palei geležinkelį tūkstančius kilometrų.....

Prisiminimus ištremtų ir tremtyje gimusių vaikų, kurie  išgyveno, užaugo ir  vis dėlto grįžo į Lietuvą, galite paskaityti šiose gimnazijos bibliotekoje saugomose knygose. 

Paskaitę suprasite, kaip vaikai suvokė tremtį, badą, mirtį. Kaip jie mokėsi gyventi, kaip mokėsi mylėti Tėvynę. Tik tie, kas dabar skaito tuos atsiminimus, labai dažnai negali patikėti, kad tai - ne siaubo pasakos.